Labioveliariniai priebalsiai

Labioveliariniai priebalsiai, arba lūpų gomuriniai priebalsiai (lot. labium 'lūpa' + lot. velum (palati) 'minkštasis gomurys') – priebalsiai, tariami atkišus į priekį ir suapvalinus lūpas, tuo pat metu liežuvio užpakalinę dalį pakeliant prie minkštojo gomurio.^[1] Taigi labioveliariniai priebalsiai pasižymi dviguba artikuliacija, pavyzdžiui, [k͡p].

Labioveliariniais taip pat vadinami labializuoti veliariniai priebalsiai, t y. sulūpinti gomuriniai, sakykime, priebalsis [kʷ] ir aproksimantas (pusbalsis) [w]. Labializuotiesiems veliariniams būdinga gomurinio priebalsio papildoma tartis, nuspalvinta į [w] panašiu lūpiniu garsu.

Labioveliariniai priebalsiai dažnai žymimi dviraidžiais junginiais. Vis dėlto katė kalboje priebalsis [k͡p] užrašomas kaip Q q, o [ɡ͡b] – kaip Ɋ, ɋ. Pasakytina, kad labioveliarinių priebalsių tarimas dažniausiai tolimas nuo tarimo dviejų raidžių, kuriomis jie žymimi.

Pasaulyje tikrieji labioveliariniai priebalsiai retoki, vartojami tik dviejuose regionuose: vakarų ir centrinėje Afrikoje viename gale ir rytų Naujojoje Gvinėjoje^[2] bei šiaurės Vanuatu kitame.^[3] Esama dar dviejų izoliuotų atvejų: kaip alofonai labioveliariniai priebalsiai vartojami vietnamiečių kalboje ir i kalbos adu tarmėje.

1. ↑ „Labioveliarinis“. zodynas.lt. Nuoroda tikrinta 2024-07-16.
2. ↑ Maddieson, Ian. „WALS Online – Chapter Presence of Uncommon Consonants“. wals.info. Nuoroda tikrinta 2022-08-07.
3. ↑ Žr. 31 p. François, Alexandre (2016). „The historical morphology of personal pronouns in northern Vanuatu“ (PDF). Faits de Langues. 47: 25–60. doi:10.1163/19589514-047-01-900000003. S2CID 171459404.